paviržis

pavìržis sm. (1), pãviržis (1) Ms 1. R, K, D.Pošk, Dj, Plv, Brž, Vkš, Pln, Šll, Nmk išeinančiam samdiniui prie algos duodamas priedas valgomais daiktais, natūra: Duok pavìržį, išleisdamas šeimynykštį nuo savęs: šinką, žirnių, duonos kepalą J. Piemenėlis išsinešė pavìržio puskepalį duonos ir lašinių gabalą Lnkv. Negaila, kad ir sunkiai dirbau, bet gavau gerą pavìržį Grš. Pãviržiuo duosu du kepalus duonos ir avino rietą Gd. Jei antbūsiu metus, gerą pãviržį antdirbsiuos pas gaspadorių Šts. Kad atvažiavo su pavìržiu: duonos, mėsos, viso Alz. Jau šventas Martynas ateita, o tavo, Marale, pãviržis po kūtę tebvaikščio[ja] Slnt. Reik šeimynai užmokėti ir paviržio reik pridėti LTR(Rz). Išeinant iš dvaro pavìržis: pupų sietas, avino rietas, duonos kepalas ir vaikas J. ║ papildomas atlyginimas maisto produktais, pyragas: Už audimą mokėjau pinigais ir daviau pavìržį (sūrį, lašinių) Jz. Atnešė kelias tolkutes – tuoj ir duok pavìržio Gs. Gražiai linus suverpiau, nė pavìržio nedavė Krž. Nunešk puodžiui pavìržį, tai greičiau puodą pataisys Brt. Pavìržio neužteks, reiks duot ir pinigų Pjv. ║ Gž, Lkč priedas prie algos, duodamas, suderėjus samdinį. ║ prk. priedas, truputis: Dešimtis [kilometrų] su pavìržiu mums į Tryškius Trš. 2. Skdv, Rd maistas, įdedamas kelionei, mokymosi laikui: Pakeleivį išlydėjo ir pavìržio įdėjo Ps. Prasto paviržio pavalgęs, toli nekeliausi Vžns. Kaipgi šitaip išleisime savo žmogų be dovanų ir paviržio K.Bor. Vilkdavos išeiginį drabužį, dėdavos pintinėn paviržio ir keliais vieškeliais iškiūtindavo Vilniun rš. Išveždamas dėk tiek paviržio, kad būtų gana ir vaikui, ir jo laikytojui Vaižg. 3. Krž, Krš, Kt iron. prigyventas, nesantuokinis vaikas: Su ponaičiu malonėjos ir įsigavo paviržį LzP. Su paviržiu išėjo merga Šk. Paėmė (vedė) mergę su paviržiu Vkš. Mergė parejo su paviržiu KlvrŽ. 4. Kos36 (I) priedas mainant: Jeigu duos pavìržio, tai mainyk Slv.